KATYTĖS IEŠKO NAUJŲ NAMŲ

Blusturgyje galima rasti visko. Šįkart kelios turgaus draugės dovanoja mieliausius kačiukus.

 

Sveikas, mano būsimas mylimasis,

papasakosiu tau savo istoriją – kalbama, kad aš esu šiuolaikinė Marija Mersedes. Gimiau gatvėje ir neprisimenu, kaip joje likau visai viena. Kažkada nuo manęs pabėgo mama ir visi broliai (jeigu tik jų turėjau – aš, tarsi tikra Marija Mersedes praradau atmintį ir neprisimenu nieko iki mano išgelbėjimo dienos). Taigi visai viena gyvenau gatvėje. Buvo sunku: ne visi žmonės geri, mašinos greitai važiuoja, orai arba labai karšti arba labai audringi, o ir valgyti ne kasdien pavykdavo susirasti… Buvau tokia kūdutė, kad svėriau vos pusę kilogramo. O man juk jau pusantro menesio! Taigi, vieną dieną taip sėdėjau Vilniaus gatvėje pasimetusi, glaudžiausi prie mašinų ratų, kad nors is vienos pusės užuovėja būtų ir nežinojau, ką man toliau daryti. Bet sakoma, geriausi problemų sprendimai gyvenime ateina netikėtai, taip pat netikėtai mano gyvenime ir atsirado JI. Eidama gatve į darbą po pietu pertraukėlės ji pamatė mane, o aš pamačiau ją. Viskas nutiko greitai, tarsi kokia chemija, nė nepastebėjau, o aš jau jos glėbyje, dar po minutės, jau jos darbe, dar po minutės – nuo jos kelių bandau prieiti prie kompiuterio. Neleido. Na, neleido tai neleido, niekada nedarau, ko negalima. Tada mes sugrįžome namo, ten as gavau lovytę bei tualetą su veidrodžiu ir laaabai skanią vakarienę. Tuomet apžiurėjau savo naujuosius namus: gražus, erdvus bus mano kambarys. Susipazinau su savo gelbėtojos kambarioke, dabar mes taip ir gyvename – trys mergaitės. Pasišnekame, aš vis stebiu ką jos veikia, domiuosi, stengiuosi neatsitraukti nuo jų kojų. Mano namai geri, juose nenuobodu: kai lieku viena, nenuobodžiauju, susiradau į save panasią draugę iš veidrodžio, tad daug laiko praleidžiu su ja. Visada stengiuosi išsimiegoti. Keletą kartų per dieną pasportuoju – mėgstu aktyvius sportinius žaidimus, visai neblogai moku pagauti kėdės koją. Buvau pas veterinarą – nors vyras visai gražus, bet man nepatiko. Temperaturą pamatavo, pasvėrė, ausytes išvalė ir dar visaip manimi pasirūpino. Lemtingas momentas diagnozei: sveika!  Aš taip ir žinojau, tai is laimės šokinėti nepradejau, bet šeimininkė tuo tikrai apsidžiaugė.

Tai štai, tokia tat liūdnoji mano istorija. O žinot kodėl liūdna? Nes mano seimininkė išvaziuoja į užsienį  ir ji man sakė, kad tikrai tikrai negali manęs pasilikti. Liūdna tai girdėti, bet žinau, kad ji – ne vienintelis geras žmogus, jų yra ir daugiau. Tad laukiu kol mes susipažinsime ir kartu apsigyvensime. Pažadu savo sirdį.

Miau!

 

 

  

 Na, o jei svajojate apie tamsią katytę – štai. Jai  2.5 mėsensio ir ji jau spėjo apsilankyti blusų turguje. Deja, naujų šeimininkų dar neišsirinko. Bet tikisi, kad greitai jie išsirinks ją.

 

2 responses to “KATYTĖS IEŠKO NAUJŲ NAMŲ

  1. Ačiū už galimybę įkelti foto😉 Katytėms reikia namų…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s